Lipnios{0}}etiketės, taip pat žinomos kaip slėgiui-jautrios etiketės, yra sudėtinės medžiagos, pagamintos iš popieriaus, plėvelės arba specialių medžiagų, kaip priekinis sluoksnis, padengtos klijais nugarėlėje ir laminuotos silikoniniu pagrindiniu popieriumi. Jie pasižymi tuo, kad nėra klijų-, neteršia- ir greitai tepami. Jų struktūra susideda iš trijų dalių: priekinės medžiagos, klijų ir pagrindinio popieriaus. Priekinė medžiaga apima tokias rūšis kaip ofsetinis popierius, dengtas popierius, PET ir PVC; klijai skirstomi į super-lipnius ir stiprius{8}}klijus; o pagrindiniam popieriui naudojamos atpalaiduojančios medžiagos, tokios kaip pergamininis popierius ir kraftpopierius. Gatavos etiketės gaminamos spausdinant,{10}}pjaunant ir kitais apdorojimo būdais. Lipnios{12}}medžiagos pirmą kartą buvo panaudotos Jungtinėse Valstijose praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje.
1964 m. 3M chemikas sukūrė didelio klampumo, bet lėtai kietėjančius klijus. 1973 m. įmonė pagal tai sukūrė etikečių popierių. Kinijoje lipniųjų etikečių spausdinimo technologija iš užsienio buvo pristatyta aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Pastaraisiais metais pramonė toliau vystėsi medžiagų ir technologijų požiūriu; pavyzdžiui, 2023 m. kai kurios įmonės sukūrė termoreaktyvias, be pagrindo, termiškai jautrias{10}}lipnias etiketes. 2024 m. įmonė gavo patentą „aplinkai nekenksmingai lipniai lipniai etiketei su anti-padirbinėjimu ir apsauga nuo vagysčių“. Tų pačių metų spalio 1 d. oficialiai įsigaliojo mašinų pramonės standartas „Self{18}}lipni etikečių spausdinimo mašina“ ir chemijos pramonės standartas „Bendrosios paskirties slėgiui{20}}jautrios lipnios etiketės“. Šiuo metu lipnių{22}etikečių pramonė vystosi intelektualiai, ekologiškesnei ir funkcionaliai. Išmaniosios etiketės (pvz., kuriose integruotos RFID ir NFC technologijos), aplinką tausojančios medžiagos (pvz., biologiškai skaidžios medžiagos ir klijai be tirpiklių) ir daugiafunkcinės etiketės (pvz., anti-padirbinėjimo atsekamumas ir tendencijų jutimo funkcijos).